Naujienos

1332total visits.

Lietuviškas projektas: kaip iš senų atliekamų detalių pasigaminti programuojamas stakles (Video)

2016-12-06  (5) Rekomenduoja   (77Perskaitymai (5570)
      Share

Esame įsitikinę, kad modernią įrangą kuria tik nepasiekiamų, kartais sunkiai suprantamų sričių atstovai: prie brėžinių palinkę mokslininkai, vilkintys baltais chalatais, inžinieriai, projektuotojai, dizaineriai, ar vis dažniau pasiekimais nustebinantis akademinis jaunimas. Maža to, daugelis mūsų galvoja, kad tai – nepaprastai brangus užsiėmimas. Taigi, ar visa tai tiesa?

 

 

Panašu, kad ne. Bent jau kai kuriais atvejais. Štai, kad ir programuojamos staklės – idėja kurią įgyvendino ir aprašyti pasiūlė technologijos.lt skaitytojas Vaidas, panoręs pasidalinti šia patirtimi su kitais skaitytojais.

Programuojamos staklės. Skamba įspūdingai, tiesa? Bet pasak Vaido, jas sukonstruoti, yra daug paprasčiau nei galima numatyti, o reikalingas detales beveik kiekvienas galite rasti pasikuitę sandeliuke ar išardę savo seną kompiuterį.

Kaip projektą sekėsi įgyvendinti Vaidui, pamatysite teksto pabaigoje, o pirmiausia apie tai, iš kur jis sėmėsi šaunios idėjos. Susidaryti bendrą vaizdą apie ką bus kalbama toliau, galite pažiūrėję šį video:

Intriguoja? Štai ko jums prireiks norint tai pasigaminti:

  • Trijų senų CD/ DVR-ROM įrenginių
  • Kompiuterio maitinimo šaltinio
  • Kompiuterio ventiliatoriaus
  • Elektrinio nuolatinės srovės varikliuko
  • Mikrovaldiklio plokštės ARDUINO UNO R3 Board. Tiesa, šią dalį teks įsigyti. Ji kainuos šiek tiek daugiau nei 15 eurų. Įsigyti reikės ir tris Easyboard plokštes. Kiekviena kainuos mažiau nei porą eurų. Arba kaip skaitytojas Vaidas pataria, galima nesukti sau galvos ir dar pigiau nusipirkti visą rinkinį.
  • Na ir žinoma reikės lituoklio, keletos varžtelių, šiek tiek laido bei keletos kitų mažmožių.

Toliau pateikiame trumpą gamybos instrukciją su naudingomis nuorodomis:

1. Išardykite CD / DVD-ROM įrenginius

Užduotis ne iš siunkųjų. Viso labo prireiks atsukti keletą varžtelių. Jūsų tikslas – pasiekti tai, ką matote nuotraukoje.

 

Išardytas CD-ROM įrenginys 
©instructables.com

 

2. Užtikrinkite maitinimą

Pagrindinis jūsų tikslas – sujungti žalią ir juodą laidus. Svarbu, kad atliekant šią procedūrą elektros tiekimas būtų išjungtas, antraip jus gali nejuokais pakratyti. Jei taip nutiks, projekto neužbaigsite. Būkite atsargūs!

 


©instructables.com

 

3. Pagaminkite karkasą

Geriausiai tam tinka mediena. Ją patogu pjaustyti, be to, į medieną paprastą įsukti važtus. Karkasą sudaro pagrindas ir du ramsčiai.

 

Karkasas 
©instructables.com

 

4. Sulituokite laidus ant žingsninių varikliukų

Tai gan preciziškas darbas, pareikalausiantis šiek tiek kantrybės, nes vietos lituoti nebus daug. Užduotį galite pasilengvinti, laidus sulituodami ne tiesiogiai – o su šleifu – laidu, kuris jau turi kontaktą su žingsniniais varikliukais.

 


©instructables.com

 

5. Pagaminkite įrenginio ašį

Išpjaukite reikiamo dydžio medienos pagrindą. Priklijuokite jį klijais, arba priveržkite varžtais, o tada varžtais prisukite Z ašį.

 

Konstrukcija sujungianti Z ir X ašis 
©instructables.com

 

6. Prijunkite Easydriver ir Arduino plokštes

Lengviausias būdas tai padaryti – panaudoti bandomąją lentą (angl. Breadboard). Be to, reikia nepamiršti  pasirūpinti plokščių aušinimu. Kaip ir buvo minėta anksčiau – tam puikiausiai pasitarnaus kompiuterio ventiliatorius.

 

 

Plokščių jungimo schema 
©instructables.com

 

7.  Sumontuokite veleną

Elektrinį nuolatinės srovės varikliuką priveržkite varžtais prie Z ašies taip kaip pavaizduota nuotraukoje.

 

Primontuotas velenas 
©instructables.com

 

8. Programinė įranga

Siekiant įgyvendinti tikslą, reikės keletos programų: ArduinoGrbl libraryGrbl controller ir Vaido rekomenduojama  programa, kuria duomenis galima paversti į G kodą. Viskas laisvai prieinama, tačiau reikės šiek tiek programavimo įgūdžių.

Jei viskas pavyko, galite pradėti įgyvendinti savo užmačias.  Na, o jei manote, kad tikrai nesugebėsite to padaryti, bet tema vis tik susidomėjote, galite įsigyti jau pagamintas ir buitiniam vartotojui pritaikytas programuojamas stakles arba 3D spausdintuvus – net ir su tokiais kiniškais žaisliukais galima nuveikti daug įdomių dalykų.

Tiesa, keičiant šių staklių priedus galima sukonstruoti visai kitus prietaisus, pavyzdžiui 3D spausdintuvą. Galima primontuoti lazerį, o galima jį paversti ir piešimo staklėmis, kaip ir padarė Vaidas.

Pabaigai, kaip ir žadėjome – video, kuriame galite pamatyti kaip mūsų skaitytojui pavyko idėją įgyvendinti.

Kyla klausimų dėl tokių savadarbių staklių tikslumo? Susidaryti bendrą vaizdą padės žemiau pateikti piešinukai, kuriuos padarė Vaido staklės:

 

 

Tai tik vienas iš šaunaus kūrybiškumo pavyzdžių – gal ir Jūs esate įgyvendinę kažką panašaus? Jei taip, nepamirškite pasidalinti savo rezultatais!

Oficialiai startuoja „Wi-Fi” technologijos „WPA3” saugumo standartas. Kokie pasikeitimai, lyginant su dabar naudojamais saugumo standartais.

2018-06-28  (0) Rekomenduoja   (15Perskaitymai (604)
      Share

„Wi-Fi Alliance” pirmadienį oficialiai paskelbė „WPA3″ – naujos kartos „Wi-Fi” saugumo standartą, kuris žada pašalinti visas žinomas saugumo spragas ir belaidžius išpuolius, kurie dabar egzistuoja, įskaitant pavojingus KRACK atakų atvejus.

 


©Donatas Vertelka

 

„WPA” arba „Wi-Fi Protected Access” yra standartas, sukurtas belaidžių įrenginių autentifikavimui, naudojant pažangiojo šifravimo standarto (AES) protokolą ir skirtas užkirsti kelią įsilaužimui į bevielius duomenis.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje saugumo tyrėjai atskleidė rimtą dabartinio „WPA2″ protokolo trūkumą, pavadintą „KRACK” (Key Reinstallation Attack), kuris leido užpuolikams užgrobti, iššifruoti ir net manipuliuoti „WiFi” tinklo srautu.

Nors dauguma įrenginių gamintojų ištaisė savo įrenginius nuo KRACK atakų, „WiFi Alliance” daug nelaukdama skubėjo užbaigti ir paleisti „WPA3″, siekdama spręsti WPA2 techninius trūkumus iš pagrindų.

Kas yra „WPA3″? Kokius naujus saugumo elementus siūlo „WPA3″?

„WPA3″ saugumo standartas pakeis esamą „WPA2″, kuris buvo sukurtas maždaug prieš 15 metų ir kasdien naudojamas milijardų įrenginių.

Naujasis saugumo protokolas suteikia keletą didelių „Wi-Fi” naudojančių  įrenginių konfigūravimo, autentifikavimo ir šifravimo patobulinimų, todėl įsilaužėliams bus sunkiau įsilaužti į „Wi-Fi” tinklą ir jame sekti „vaikštančius” duomenis .

Pirmadienį „Wi-Fi Alliance” pristatė du naujausius saugumo protokolus – „WPA3-Personal” ir „WPA3-Enterprise” – asmeniniams, verslo ir IoT belaidžiams tinklams.

Štai keletas pagrindinių naujojo protokolo funkcijų:

  • Apsauga nuo brute-force Attacks

„WPA3″ užtikrina didesnę apsaugą nuo neprisijungus veikiančių „brutal-force” žodynų atakų, todėl įsilaužėliams sunkiau nulaužti „Wi-Fi” slaptažodį, net jei pasirinksite mažiau sudėtingus slaptažodžius ar naudodosite dažniausiai naudojamus slaptažodžius.

  • WPA3 Forward Secrecy

„WPA3″ naudoja „SAE” („Simultaneous Authentication of Equals – Vienalaikio autentiškumo lygių”) saugumo priemonę, apsaugančią nuo užpuolikų iššifravimo jau užfiksuotą srautą, net jei jie kada nors sužinotų tinklo slaptažodį.

  • Viešųjų / neapsaugotų „Wi-Fi” tinklų apsauga

„WPA3″ sustiprina vartotojų privatumą atvirame tinkle naudojant individualų duomenų šifravimą – funkciją, kuri šifruoja bevielį srautą tarp jūsų įrenginio ir „Wi-Fi” prieigos taško, siekiant sušvelninti „Man-in-the-Middle” (Multi-M) išpuolių riziką. Siekiant užkirsti kelią tokioms pasyvios atakoms, „WPA3″ gali pridėti palaikymą „Opportunistic Wireless Encryption” (OWE).

  • Stiprus kritinis tinklų šifravimas

Naudodami WPA3 Enterprise, svarbūs „Wi-Fi” tinklai, tvarkantys slaptą informaciją (pvz., Vyriausybės, pramoninės organizacijos), gali apsaugoti savo „Wi-Fi” ryšius 192 bitų šifravimu.

Wi-Fi Easy Connect

Be „WPA3″ „WiFi Alliance” taip pat paskelbė naują funkciją, vadinamą „Wi-Fi Easy Connect”, kuri supaprastina protingų namų įrenginių (kurie neturi ekrano) susiejimą su jūsų maršrutizatoriumi.

„Wi-Fi Easy Connect” yra „Wi-Fi Protected Setup” (WPS), kuri laikoma nesaugi, pakaitalas.

„Easy Connect” palaikymo tarnybai galėsite suporuoti savo protingą mini programą su maršrutizatoriumi tiesiog nuskaitydami QR kodą naudodami savo išmanųjį telefoną, kad „Wi-Fi” įgaliojimai būtų automatiškai siunčiami į naują išmanųjį įrenginį.

Reikėtų pažymėti, kad „WPA3” ir “Wi-Fi Easy Connect” iš karto nepaplis. Tiesą sakant, tai bus daugelį metų trukantis procesas, kurio reikia kad WPA3 palaikytų nauji maršrutizatoriai ir kiti protingi įrenginiai.

Todėl „WPA” tikrai nenustos veikti, o įrenginiai su „WPA3″ palaikymu vis tiek galės prisijungti prie įrenginių, kurie naudoja „WPA2″, kad galėtų naudotis savo įtaisais, tačiau prielaida auga, kad „WPA3″ palaikymas bus privalomas.

Pasak „WiFi Alliance”, „WPA3″ bus išleistas kitais metais ir tikimasi, kad jis taps masiškai pritaikomas 2019 m. pabaigoje, kai jis galų gale taps reikalavimu, kad prietaisas būtų laikomas sertifikuotu „Wifi Allianc’o”.

 

Sunkiasvorių CPU dvikova: AMD „Threadripper 1920X“ prieš Intel „Core i9-7900X“ – testai, rezultatai ir kainų palyginimas (Apžvalga)

Sprendimas mesti 12-os branduolių/ 24-ių gijų „Threadripper 1920X“ procesorių į žaidimų įkarštį daugelį galėjo nustebinti, tačiau tiek pat kai kuriuos nustebinti galėjo ir gauti rezultatai.

 

Štai toks lizdų dydžio skirtumas tarp „Intel“ ir AMD HEDT platformų

 

Naudojant 1440p raišką ir GTX 1070 Ti grafikos spartintuvą 1920X netapo faktoriumi, kuris pablogintų potyrius ar priverstų pamažinti in-game nustatymus. Aparatinio lygmens Game Mode režimas, kurį turi ne tik 1920X, bet ir šešiolikos branduolių 1950X modelis, vidutiniškai pridėjo beveik 1,5 % spartos, taip leidžiant „Core i5-8400“ pabėgti tik per 3 % išbandžius dvyliką žaidimų.

Nepaisant teigiamų „Threadripper“ rezultatų gaming srityje nesiginčijant reikia pripažinti, kad pirminė jų, o ypač dviejų galingiausių modelių, paskirtis nėra kuo didesnių fpsštampavimas. Tai į daugiagijinį (multithreading) darbą orientuoti procesoriai. Būtent tokį darbą šįkart ir duosime 1920X modeliui, kurio jau laukia „Skylake-X“ architektūros „Core i9-7900X“.

Kaip ir „Intel“ procesoriui, taip ir antram pagal galingumą „Threadripper“ šeimos atstovui akomponuos „ASRock“ pagrindinė plokštė. Tiksliau dvi. Taip sutapo, kad vėl gavome „Taichi“ ir „Professional Gaming“ modelius.

Prieš keletą mėnesių pas mus lankėsi tų pačių pavadinimų „ASRock“ pagrindinės plokštės, tik turėjusios „Intel X299“ mikroschemų rinkinius. Tada išsiaškinti skirtumai nebuvo dideli. Tikėtina, kad ir antrą kartą ryškesni skirtumai gali būti daugiau tarp pagrindinių plokščių išvaizdos nei turimų savybių. Lai prasideda mūšis tarp dešimt branduolių talpinančio i9-7900X ir dvylika turinčio 1920X, o taip pat kova tarp „ASRock“ ir „Asus“ stovyklą atstovaujančios „ROG Zenith Extreme“.

Pakuotės ir komplektacijos

„ASRock“ turbūt vienintelis gamintojas, kuris į dėžutes integruoja rankenas. Tikra smulkmena, tačiau kartais labai praverčianti, kai reikia viską ištraukti iš tamprios kartoninės dėžės. Dėžučių dizainas perteikia jose esančių motininių plokščių spalvinį dizainą, taip pat glaustai supažindinant su produktų specifikacijomis ir pagrindinėmis savybėmis.

 

 

Visad smagu pažvelgti į produktą pro permatomą langelį

Prie „Professional Gaming“ (raudona komplektacija) trūksta dviejų iš trijų M.2 tvirtinimo varžtelių, tačiau jų pametimas nėra didžiausia ankstesnių apžvalgininkų padaryta šunybė. Aksesuarai abejoms pagrindinėms plokštėms priskirti tie patys: WiFi antenos, I/O skydelis, SATA kabeliai, gidai vartotojui ir trijų rūšių (3-way4-way, HB) SLI tiltai.

Specifikacijos

„ASRock X399 Taichi“ specifikacijos

Žvilgsnis iš arčiau, kuo skiriasi „X399 Taichi“ nuo „X399 Fatal1ty Professional Gaming“?

Pradedant išoriniu dizainu tiek „Taichi“, tiek „Professional Gaming“ turi nemažai bendro su jau matytomis X299 kolegomis. Pirma, tai ATX formato (24,4 x 30,5 cm) modeliai. Antra, į akis krinta identiškos išvaizdos radiatoriai ant mikroschemų rinkinių ir išlaikyta bendra stilistinė tematika. „Taichi“ modelio montažinę plokštę tebėra apraizgę laikrodiniai mechanizmai, kai „Professional Gaming“ išlaikė neutralesnę išvaizdą dėka mažiau unikalaus PCB dažymo ir labai ribotų raudonos spalvos akcentų ant mikroschemų rinkinio radiatoriaus. Vis dėlto, X399 modeliai nėra X299 kopijos. Matome pakeistą VRM radiatorių, kurie tebėra sujungti termo vamzdeliu, dizainą. Greičiausiai jie paskatino „ASRock“ grįžti prie I/O – garso posistemės zoną maskuojančių dangtelių. X299 modeliuose tokią funkciją dalinai atliko VRM radiatorius, kuris dengė beveik visą I/O zoną. X399 motininės plokštės vis dar neturi M.2 SSD kaupiklių aušinimui skirtų radiatorių, nors jiems skirtų lizdų per abu modelius galima priskaičiuoti šešis. „Taichi“ modelyje, po mikroschemų rinkinį aušinančiu radiatoriumi, matome įjungimo bei perkrovimo on board mygtukus – šių aksesuarų „ASRock X299 Taichi XE“ neturėjo – jie buvo išskirtinė „Professional Gaming i9 XE“ savybė.

Kita PCB pusė atskleidžia nematomas PCIe 3.0 x16 lizdų ypatybes. Litavimo kontaktų skaičius rodo, kad tik du iš keturių lizdų geba veikti pilnu x16 elektriniu pralaidumu. Įprastinių kondensatorių trūkumas kompensuotas mažiau tradiciniais žemo profilio POSCAP kondensatoriais. Filtravimo pajėgumus suskaičiuosime detaliau nagrinėdami motininių plokščių VRM grandines.

„ASRock“ nutarė integruoti ne 2x 8-pin EPS12V lizdus, bet po vieną 8-pin ir 4-pin. Klaidos čia nematome, nes net spartinti „Threadripper“ procesoriai neturi siurbėlių statuso. Teorinė 432 W siekianti įeigos galia atrodo kaip teisingas pasirinkimas, apeinant žodį overkill ir patausojant maitinimo šaltinio 8-pin EPS12V kabelį. Tiesa, norėtųsi abu EPS12V lizdus turėti arčiau vienas kito. 1,5 A stipriu pasižymintis 4-pin FAN3/W_PUMP lizdas įspraustas tarp 4-pin EPS12V lizdo ir termo vamzdelio, jungiančio VRM radiatorius. Pagrindinis CPU_FAN lizdas (1 A) stovi dešiniajame PCB kampe. Netoli jo randame CPU Xtreme OC slankiklį, kuris turi on ir off padėtis. Pirmoji padėtis reiškia, kad ši savybė išjungta, off – įjungta. MOS_PROCHOT1 užrašas leidžia spėti, kad šis nustatymas gali būti susietas su OTP apsaugos išjungimu VRM grandinėje. Priedo, „ASRock“ įspėja, kad kartu naudojantis šia funkcija ir atliekant spartinimą motininė plokštė gali būti sugadinta.

 

 

 

Oficialiai tiek „Taichi“, tiek „Professional Gaming“ palaiko 3600 MHz (OC) dirbančius DDR4 modulius, kurie gali papildomai turėti ECC klaidų taisymą, tačiau svarbiausia, jog tai būtų un-buffered tipo atmintis. Išvaizda neišsiskiriančiuose aštuoniuose DIMM lizduose iš viso leidžiama sutalpinti iki 128 GB operatyvios atminties.

Sau įprastoje pozicijoje pastatytas ATX24V lizdas. Žemiau jo turime 5050 RGB LED galvutę (3 A, 12 V) ir USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) lizdą. Žemiau išrikiuoti aštuoni SATA III (6 Gb/s) portai, palaikantys 0, 1 ir 10 tipų RAID masyvus. Vien tuo informacijos kaupiklių galimybės neapsiriboja. Tarp USB 3.1 Gen 1 ir SATA portų integruotas U.2 portas, užtikrinantis 32 Gb/s pralaidumą. Deja, jis tarp SSD kaupiklių vis dar nepaplitęs. Ant „Asus ROG Zenith Extreme“ pagrindinės plokštės matėme papildomą molex lizdą, skirtą multi GPU konfigūracijoms. „ASRock“ pasiūlymas novatoriškesnis ir dar galingesnis – 6-pin PCIe lizdas.

 

 

 

Išplėtimo lizdų skaičius abejose „ASRock X399“ pagrindinėse plokštėse identiškas. Siūloma po keturis mechaninius PCIe 3.0 x16 lizdus ir vieną PCIe 2.0 x1, kuris lieka vienintelis nesustiprintas. Pilnu x16 pralaidumu veikia pirmasis ir trečiasis (nuo viršaus) PCIe 3.0 x16 lizdai, kurių kontaktai taip pat paauksuoti. Tarpas tarp jų daugiau nei pakankamas stambiausių vaizdo plokščių efektyviam kvėpavimui užtikrinti. Antrojo ir žemiausiai esančio PCIe 3.0 x16 lizdų maksimalus elektrinis pralaidumas – x8. To visiškai pakanka, kad būtų palaikomos 4-way SLI ir 4-way „CrossFireX“ technologijos, paliekant galimybę naudoti dviejų aukštų vaizdo spartintuvus. Žemiausiai atsidūrusios vaizdo plokštės palaikymas priklausys ir nuo korpuso išplanavimo. Nei vienas PCIe lizdas nekenčia nuo duomenų dalijimosi. Be to, pagrindinis yra šiek tiek atitrauktas nuo TR4 lizdo, paliekant geresnį suderinamumą su oriniais aušintuvais. „ASRock“ susidarusią erdvę išnaudojo integruodama CHA_FAN1 ir CPU_OPT/W_PUMP lizdus. Pastarojo stipris siekia 1,5 A (18 W).

 

Greitųjų NVMe kaupiklių savininkams „ASRock“ siūlo po tris 32 GB/s M.2 lizdus. Visi jie geba dirbti tiek su SATA, tiek su PCIe magistralės SSD kaupikliais. Sulig PCIe 2.0 x1 esančiame M.2 lizde galima sumontuoti 2242, 2260 arba 2280 formato kaupiklius. Identiškos galimybės ir tarp dviejų paskutinių PCIe 3.0 x16 lizdų stovinčio M.2 lizdo. Paskutinysis į SATA portus atsirėmęs M.2 kiek neįprastas. Pirmą kartą sutinkame lizdą, kuris palaikytų 2230 formato SSD. Maksimalus SSD plokštelės ilgis tas pats, t.y. 80 mm. Tik vienas iš trijų lizdų susietas su kitais mazgais. Naudojant U.2 portą teks atsisveikinti su M.2, esančiu sulig PCIe 2.0 x1 lizdu. Jis bus atjungtas, nes visą pralaidumą pasiims U.2.

 

Apatinė „Taichi“ dalis turi mažų siurprizų. Nekalbame apie antrąją USB 3.1 Gen 1 galvutę ir porą USB 2.0 lizdų ar tą patį Debug ekranėlį, kuris leidžia greitai diagnozuoti iškilusias bėdas. „X399 Taichi“, kaip ir „X399 Professional Gaming“ gauna įjungimo/išjungimo ir perkrovimo mygtukus. Tai buvo ypatybė, skyrusi šiuos du modelius „Intel“ LGA2066 platformoje. Kairėje PCB dalyje integruota dar viena RGB LED galvutė, palaikanti iki 5050 diodų ir paskutinis, trečiasis, CHA_FAN lizdas. „ASRock“ pasirinko BIOS nustatymus anuliuojantį mygtuką sumontuoti ant PCB, kas reiškia, kad I/O panelėje jo neberasime.

 

 

Garso posistemės griaučiai – 120 dB „Realtek ALC1220“ kodekas, jau turintis integruotą ausinių stiprintuvą. Jam į poras priskirtas „Texas Instruments NE5532“ stirptintuvas, kuris surištas su priekinėje panelėje esančiu ausinių išėjimu. Standartiškai garso posistemė izoliuota nuo likusio PCB, panaudoti atskiri PCB takeliai kairės/dešinės pusių kanalams. Kita neatsiejama dalis – „Nichicon“ kondensatoriai. „Fatal1ty Gaming“ papildomai priklauso „Creative Sound Blaster Cinema 3“ programinis paketas.

 

 

„Taichi“ I/O panelėje neberandame USB 2.0 lizdų, tačiau vis dar integruotas PS/2 lizdas. „Windows 7“ vartotojams tai yra nemažas pagalbininkas, nes AMD neduoda šiai operacinei sistemai skirtų USB tvarkyklių. Visi aštuoni ESD apsaugą turintys USB 3.1 Gen 1 lizdai valdomi X399 mikroschemų rinkinio. A ir C tipo USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) taip pat valdo X399 mikroschemų rinkinys. Funkcionalumą didina BIOS Flashbackmygtukas. Šiuo būdu atnaujinant BIOS’ą nereikalingas nei procesorius, nei DRAM atmintis. „Taichi“ turi du RJ-45 lizdus. Abu susieti su „Intel I211AT“ gigabitiniais moduliais. Dviejų juostų 802.11ac WiFi + BT (4.2) modulis, pasiekiantis 433 Mbps pralaidą, taip pat atkeliavęs iš „Intel“. Standartiškai integruotos paauksuotos audio išvestys 7.1 garsui ir S/PDIF.

Pagaliau radome esminį HW lygio skirtumą tarp dviejų „ASRock“ pagrindinių plokščių. Juo tapo trečiasis RJ-45 lizdas, kurį turi „Professional Gaming“. Raudona spalva pažymėtas lizdas sujungtas su „AQUANTIA AQC107“ moduliu, kurio teorinis pralaidumas siekia 10 Gbps. Skirtingai nei ant „Fatal1ty X299 Professional Gaming i9 XE“ modelio čia nematome identiškam moduliui skirto atskiro radiatoriaus – tikėtina, kad jis pakištas ir aušinamas didžiuoju VRM radiatoriumi. Tiesa, vienas iš USB 3.1 Gen 1 lizdų palaiko Fatal1ty Mouse Port funkciją.

VRM grandinės

Apie jos dizainą galime vėl kalbėti bendrai, kadangi ir šioje srityje skirtumų tarp „Taichi“ ir „Professional Gaming“ nėra. Dviejų radiatorių pora sujungta termo vamzdeliu. Virš TR4 lizdo esantis radiatorius yra keliais milimetrais aukštesnis, jis į viršų stiebiasi ~4 cm, viršijant „Asus ROG Zenith Extreme“ radiatoriaus aukštį ~0,5 cm. Mažesnysis radiatorius pasižymi gilesnėmis įpjovomis nei didesnysis radiatorius, nors jo paviršiaus plotas yra didesnis.

 

 

 

Įdomus ir dar nematytas „ASRock“ sprendimas – pasyvus induktorių aušinimas. Tarp aštuonių induktorių, įjungtų į CPU grandinę, ir mažesniojo radiatoriaus matoma termo juostelė. Likę trys induktoriai priklauso SoC VRM daliai ir papildomo aušinimo iš didžiojo radiatoriaus negavo. Visi pasižymi 60 A stipriu, todėl maksimaliai efektyviai nuima stresą nuo MOSFET tranzistorių.

 

VRM grandinės konfigūracija 8+3. „ASRock“ pasirinko „PowerIRstage IR3555“ galios blokus. Aštuoni galios blokai skirti CPU daliai, likę trys SoC daliai. Skirtingai nei induktoriai, SoC tranzistoriai pasyviai aušinami didžiojo radiatoriaus. Teorinis VRM grandinės stipris siekia 660 A (11x 60 A). Tiek CPU, tiek SoC gavo po atskirą pilnai skaitmeninį „International Rectifier IR35201“ PWM valdiklį. Filtravimą atlieka kitoje PCB pusėje matyti iš tantalo pagaminti POSCAP kondensatoriai. CPU grandinei skirta dešimt tokių kondensatorių, SoC – keturi. Kiekvieno talpa siekia 680 uF, bendrai talpai siekiant 6800 uF ir 2720 uF. CPU mazgo filtruojamoji talpa daugiau nei 1000 uF viršija suskaičiuotą „Asus ROG Zenith Extreme“ pagrindinėje plokštėje.

Operatyvios atminties VRM keturių fazių – po dvi fazes kiekvienam 4 DIMM lizdų rinkiniui. PWM valdikliu paskirtas uP1647P iš „UPI Semiconductor“. Likusią elektrinę dalį sudaro dual N channel „SinoPower SM7341EHKP“ MOSFET tranzistoriai.

 

UEFI BIOS

„Taichi“ atvyko su tuo metu naujausia P2.00 UEFI BIOS versija. Vartotojas pirmiausiai įkeliamas į „Advanced Mode“ režimą, kuris tradiciškai kvepia „Taichi“ tematika. Vėl turime septynias pagrindines sekcijas, tačiau lyginant su X299 platforma „Main“ sekcijoje neberandame „My Favorites“ skiltis, kurioje buvo galima susidėti dažniausiai keičiamus nustatymus.

„Easy Mode“ režime taip pat matome pokyčių. Deja, bet pranyko XMP profilio aktyvacija, kurią reikės vykdyti iš kažkur kitur, be to nebėra mygtuko (CPU EZ OC), leidžiančio greitai paspartinti procesorių. Daugiau viskas liko savose vietose, įskaitant naudojamą UEFI BIOS versiją, bazinį procesoriaus dažnį ir operatyvios atminties talpą. Pateikiama informacija apie prijungtus informacijos kaupiklius, leidžiama keisti tvarką, iš kurio kaupiklio sistema užsikraus pirmiausiai. Realiu metu stebimi ventiliatorių sūkiai, leidžiama pasirinkti tarp kelių skirtingų režimų („Silent“, „Standard“, „Performance“, „Full speed“). Be XMP profilio vis dar labiausiai trūksta galimybės greituoju būdu keisti ne vien CPU aušintuvo, bet ir sisteminių ventiliatorių profilius. Dešiniajame viršutiniame kampe rodoma procesoriaus/pagrindinės plokštės temperatūra bei CPU įtampa. Atrodo, kad TR 1920X jau UEFI aplinkoje ypač karštas. Netrukus paaiškinsime iš kur tie 64 °C.

Į įrankių juostą, kurią galima pasiekti iš „Easy Mode“, integruoti du UEFI BIOS atnaujinimo metodai (Instant Flash + Internet Flash) bei „FAN-Tasting Tuning“.

„FAN-Tasting Tuning“ aplinkoje ventiliatorių reguliavimas atliekamas 1 °C/ 1 % žingsneliais, pasitelkiant penkis laiptiškai išdėstomus skrituliukus. Jų judėjimas nėra ribojamas jokiomis zonomis, tačiau ribinė mažiausia procesoriaus/pagrindinės plokštės temperatūra kaip ir anksčiau liko lygi 30 °C. Tiek valdant CPU, tiek sisteminius ventiliatorius, jų skrituliukus leidžiama nuleisti iki pačių žemiausių procentinių apsukų, sukuriant temperatūros zoną, kurioje ventiliatorius visiškai nesisuks. Gaila, bet „Fan-Tastic Tuning“ realiu metu vis dar nekeičia ventiliatorių RPM.

 

 

Pagal UEFI BIOS rodmenis, 1920X nejuokais kaista todėl, kad „ASRock“ gamykliškai pasirinko offset (Monitor Tctrl) temperatūrą. Šis monitoringo būdas prie realios „Threadripper“ temperatūros prideda papildomus 27 °C. CPU aušintuvas reaguoja į offset temperatūrą ir dirba intensyviau nei tai darytų jei termo šaltinis būtų reali temperatūra (Monitor CPU).

Anksčiau buvę suskleisti CPU Configuration, DRAM Timing ir Voltage Configurationaplankalai dabar yra išskleisti. Skirtingai nei „Asus“ plokštėse vartotojas atžymi galutinį CPU taktinį dažnį, o ne jo daugiklį. XMP profilis aktyvuojamas iš DRAM Timing sekcijos. „Taichi“ siūlo daugiklius iki pat 4000 MHz DRAM dažnio.

 

 

 

Nustačius OC Mode parinktį prie Voltage Mode įgijamas didesnis langas maksimalioms įtampų vertėms. CPU vCore ir vSOC įtampos koreguojamos identiškais 0,0125 V žingsneliais. LLC abiems mazgams siekia po 5-is lygius. Kuo lygis artimesnis 1-am, tuo įtampos artimesnės nustatymoms reikšmėms.

 

 

 

Manytume, kad tokius nustatymus, kaip Core Performance Boost, kuris valdo XFtechnologiją, „ASRock“ turėtų ištraukti į dienos šviesą, pavyzdžiui, į OC Tweakerskiltį, o ne nugrūsti į AMD CBS papkę Advanced skiltyje. Tas pats galioja ir CPU spartinimo nustatymams. Nepaisant neoptimalios vietos, „ASRock“ siūlo įdomų variantą atjunginėjant TR 1920X branduolius. Iš viso yra trys pasirinkimai: 3,6 GHz 12-ai branduolių, 3,7 GHz 8-iems branduoliams ir 3,75 GHz 4-iems branduoliams, palaipsniui didinant vCore įtampą.

 

 

 

 

 

 

 

 

Tools skiltyje papildomų įrankių iš esmės nėra. Iš čia galima atsinaujinti UEFI BIOS, susikurti RAID masyvą ar susikonfigūruoti tinklą. „ASRock“ leidžia kontroliuoti visus keturis RGB LED kanalus, tačiau tai padaryti nėra paprasta, kadangi šioje aplinkoje nepridėta spalvų paletė.

 

 

Džiugu, kad „ASRock“ šįkart nepražiopsojo VRM grandinės sensoriaus, ką buvo padariusi su atnaujintais XE modeliais, skirtais „Intel“ HEDT platformai. CPU_OPT/W_PUMP ir CHA_FAN3/W_PUMP geba valdyti ventiliatorių sūkius keičiant jų įtampą, kai CHA_FAN1 ir CHA_FAN2 palaiko tik PWM metodą. Sisteminiams ventiliatoriams skirti tie patys keturi (SilentStandardPerformanceFull Speed) sukonfigūruoti profiliai kaip ir CPU aušintuvui.

 

 

 

 

VRM grandinės aušinimo rezultatai

„ASRock X399 Taichi“ ir Asus ROG Zenith Extreme VRM grandinių temperatūrų palyginimas tapo komplikuotas po to, kai ant „Taichi“ sumontuotas „ARCTIC Freezer 33 TR“ ėmė aušinti prasčiau. Aušintuvas buvo persodintas mažiausiai tris kartus ir net pakartotinai vėl uždėtas ant „ROG Zenith Extreme“ įsitikinti, kad efektyvumas niekur neišgaravo – naujam oriniui aušintuvui nė iš šio nė iš to prarasti efektyvumą iš esmės neįmanoma, kas ir buvo patvirtinta su „Asus“. Tačiau naudojant „Taichi“ netgi nepavyko pabaigti 20 minučių trukmės apkrovos su „Prime95“ (v27.7) naudojant pushkonfigūraciją – 1920X viršijo 85 °C ir pradėjo automatiškai mažinti savo dažnį. Privalėjome naudoti push pull konfigūraciją. „Taichi“ + „Freezer 33 TR“ duetas atsidūrė arti kritinės 85 °C temperatūros – šerdis įkaito iki 83,5 °C, kai absoliutus maksimumas su „Asus“ motinine plokšte tesiekė 77,1 °C. Pasak „AIDA64“ parodymų, reali „Taichi“ Vcore įtampa netgi buvo mažesnė (1,286 V prieš 1,280 V), tačiau pamatuotos energijos sąnaudos buvo didesnės ~10 W. Norėdami atmesti teoriją, kad „Freezer 33 TR“ nebegali išsklaidyti papildomų 10 W, padidinome vCore įtampą su „Zenith“ tiek, kad būtų pasiekti 340 W. Testas buvo išlaikytas su solidžia atsarga iki throttle ir „ASRock“ sistema dėl nepaaiškinamų priežasčių liko apčiuopiamai karštesnė. Grįžus prie pradinių nustatymų tarp VRM grandinių buvo užfiksuotas 10 laipsnių pagal Celsijų skirtumas. „Asus“ VRM’as dirbo vėsiau be mažojo ventiliatoriaus paslaugų, kuris, priminsime, įsijungia tik viršijus 70 °C.

 
Iš tinklo (W) VRM temperatūra (po 30 min)
Asus ROG Zenith Extreme (1,2875 V + LVL4 =1,286 V) ~330 64 °C
ASRock X399 Taichi (1,2875 V + LVL3=1,280 V) ~340 74 °C

Garso posistemės testavimo rezultatai

Integruotų garso posistemių rezultatai gauti naudojant „Windows 10“ skirtas tvarkykles ir išrenkant geriausią iš trijų bandymų. „Taichi“ skaičiai labai solidūs, tačiau nepaisant to ji priversta nusileisti „ROG Zenith Extreme“ pagal visus tris matavimus. Triukšmo lygis prastesnis -3,7 dBA, dinaminis diapazonas 5,3 dBA, o harmoninis iškraipymas blogesnis per 0,0012 procento. „Taichi“ atsilikimas mūsų nė kiek nestebina – „Zenith“ buvo surinkusi išties įspūdingus skaičius.

Asus ROG Zenith Extreme

(ALC1220)

ASRock X399 Taichi

(ALC1220)

Triukšmo lygis (dBA)

(didesnė neigiama vertė -> geriau)

-109,2  -105,5
Dinaminis diapazonas (dBA)

(daugiau -> geriau)

111,7  106,4
Harmoninis iškraipymas (%)

(mažiau -> geriau)

0,0022  0,0034

„Taichi“ susirenka šešis excellent įvertinimus iš aštuonių galimų. „Asus“ rezultatas – septyni aukščiausi įvertinimai. Susilyginti su „Zenith“ pagrindine plokšte sutrukdo būtent prastesnis harmoninio iškraipymo (THD) rezultatas. Visgi bendras įvertinimas tarp šių modelių nesiskiria – very good.

Testavimas

Kaip visuomet naudojami baziniai UEFI BIOS nustatymai (papildomai aktyvuojamas tik DRAM XMP profilis), o kiekvienas atskiras testas kartojamas tris kartus ir po to išvedamas bendras vidurkis.

      • Procesorius: AMD Threadripper 1920X (XFR on, SMT on)
    •                             Intel Core i9-7900X (Turbo Boost 2.0 on, HT on)
      • RAM atmintis: A-DATA XPG Z1 DDR4 4x 4 GB 2800 MHz CL17
      • Vaizdo plokštė: MSI GTX 750 Ti Gaming OC
      • SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 240 GB
      • Maitinimo šaltinis: Seasonic SS-460FL2
      • Monitorius: Dell U2311H
      • Operacinė sistema: Windows 7 x64 (SP1)

 

 

 

 

Rezultatai

Energijos sąnaudos

Labai aiškiai „Prime95“ testo metu tiek i9-7900X, tiek TR 1920X atsiremia į galios (TDP) limitus – sistemų energijos sąnaudos naudojant šiuos procesorius yra identiškos.  Minimalus skirtumas fiksuotas ir įprastų testavimų metu. Leidžiant „Cinebench“ sistema su i9-7900X iš tinklo ėmė ~240 W, su TR 1920X ~235 W. Pakeitus apkrovą į „Corona“ modeliavimo sceną sąnaudos beveik nesumažėjo. Buvo reikalingi, atitinkamai, ~230 W ir 225 W. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad AMD procesoriaus TDP reitingas (180 W) sutampa su viso CPU paketo sąnaudomis, kurios buvo nurodytos „HWiNFO “ įrankio, kai i9-7900X, kuris turi tik 140 W TDP reitingą, realios sąnaudos buvo didesnės ~40 W.

Ramybės būsenoje tiek TR 1920X, tiek i9-7900X apetitas irgi labai panašus – susidaręs skirtumas mažesnis nei 10 W.

Išvados

Kas sunkiasvorių procesorių mūšyje pasigedo realiai veikiančios „ASRock Fatal1ty X399 Professional Gaming“ pagrindinės plokštės, tie turi žinoti to priežastį. Antrajai „ASRock“ pagrindinei plokštei nepasisekė labiau nei negavusiems jos testų – kažkas, greičiausiai ankstesni apžvalgininkai, užlenkė keletą lizdo kojelių. Jos pasirodė besančios kritinės ir pagrindinė plokštė paprasčiausiai nesugebėjo rasti mūsų „Threadripper“ procesoriaus. Sužaloti TR4 lizdą nėra sudėtinga. Neperžiūrėtas montavimo video, kieto pagrindo nebuvimas po pagrindine plokšte ar šiek tiek neatsargumo rankų judesiais ir beveik garantuotai turime plokštę su sulankstytomis kojelėmis. Antrasis „ASRock“ modelis, „X399 Taichi“, kažkodėl pasižymėjo ypač tvirtais varžtais, nors jos lizdą, kaip ir „Asus ROG Zenith Extreme“ atveju, pagamino „Foxconn“. Dirbant su „Taichi“ reikėjo neįprastai daug jėgos. Nepaisant liūdno Professional Gaming likimo mums pavyko išsiaiškinti, kad ASRock ir taip jau buvusį minimalų skirtumą tarp šių dviejų modelių sumažino dar labiau. Intel X299 platformai skirta „Professional Gaming“ turėjo ir vidinį USB 3.1 Gen 2 lizdą, ir on-board mygtukus, ir, žinoma, AQUANTIA 10 Gbps tinklo modulį. Aparatinio lygio skirtumas, belikęs tarp X399 motininių plokščių – minėtas ypač spartus 10G tinklo modulis. „X399 Taichi“ gavo on board mygtukus, o vidinis USB 3.1 Gen 2 lizdas nuo abiejų X399 pagrindinių plokščių buvo panaikintas. Toks „ASRock“ sprendimas dar labiau susiaurina „Professional Gaming“ pirkėjų ratą. Gerai, kad premium mokestis už šį modelį taip pat sumažintas, bet vis dar solidžiai didelis (apie +100 eurų).

ATX formato „Taichi“ montažinės plokštės išplanavimui didesnių priekaištų neturime, apart toli vienas nuo kito esančių EPS12V lizdų ir po CPU atsidūrusių CHA_FAN1 bei CPU_OPT/W_PUMP lizdų. Naudojantiems aušinimą oru priėjimas prie jų taps kiek apsunkintas. Užtad suderinamumas su oriniais aušintuvais yra geresnis, nes „ASRock“ atitraukė pagrindinį PCIe 3.0 x16 lizdą toliau nuo CPU lizdo. Tai ypač aktualu planuojantiems įsigyti „Noctua“. Pralaidumu besidalinantys M.2 ir U.2 lizdai nėra didelė problema – vartotojas kaip panorėjęs gali disponuoti dar dvejais M.2 lizdais. „Taichi“, o tuo pačiu ir „Professional Gaming“ neturi daugelio blizgučių, kuriais gali pasigirti „Asus ROG Zenith Extreme“. Pavyzdžiui, WiFi sparta ribota iki 433 Mbps, antenos neportabilios, vis dar nėra dedikuoto aušinimo M.2 kaupikliams, taip pat trūksta vidinio USB 3.1 Gen 2 ir H_AMP lizdų, ant montažinės plokštės RGB pašvietimas ribotas X399 rinkinį aušinančio radiatoriaus zonoje, nors apšviečiamas ir PCIe lizdo fiksatorius, tačiau vienas diodas negali sukurti kažkokio pastebimesnio efekto. Rinkoje „ASRock X399“ pagrindinės plokštės laikomos kaip turinčios antrą geriausią aušinimą iškart po „Asus“. „Taichi“ ir „Professional Gaming“ dalinasi identiškomis 8+3 fazių VRM grandinėmis, sudarytomis iš aukščiausios kokybės komponentų. Pačių atliktas testavimas parodė, kad „Taichi“ VRM’as kaista 10 °C labiau už „Asus ROG Zenith Extreme“ naudojant iki 3,9 GHz paspartintą TR 1920X su iš esmės identiška 1,28 V įtampa. Galime pareikšti, kad „Asus“ radiatorių dizainas yra efektyvesnis, turint atsargoje dar ir mažo skermens ventiliatorių, kurio panaudojimo neprireikė, tačiau likome visiškoje aklavietėje negalėdami paaiškinti, kodėl mūsų TR 1920X su „Taichi“ kaito pastebimai daugiau naudojant tą patį „ARCTIC Freezer 33 TR“ aušintuvą.

RGB pašvietimo „ASRock“ neturi daug

Programinė dalis, konkrečiai UEFI BIOS, veikė sklandžiau už „Zenith“, nesusidūrėme su jokiais vėlinimais, tačiau „ASRock“ čia galėjo pasidarbuoti ir dar geriau. Ne visi nustatymai gavo aprašymus, be to į Easy Mode režimą nebuvo integruotas toks populiarus nustatymas, kaip XMP profilio aktyvacija. Tylą puoselėjantys vartotojai skeptiškai sureaguos ir į „ASRock“ sprendimą CPU aušintuvo sūkius susieti su offsettemperatūra, kuri „Threadripper“ procesoriams nustatyta 27 laipsniams pagal Celsijų didesnė. Tiesa, agresyvesnį aušintuvo darbą galima lengvai nuraminti stebėjimui BIOS’e priskyrūs realią CPU temperatūrą. Didesnių lūkesčių laukėme ir iš RGB valdymo. UEFI aplinkoje jį ne tik galima įjungti/išjungti ar net keisti efektus, tačiau „ASRock“ pamiršo tokį svarbų dalyką kaip spalvų paletė – RGB vertes reikia įrašinėti nežinant kokią spalvą gausime. Kitu atveju reikia keliauti tiesiai į „ASRock RGB LED“ įrankį jau OS aplinkoje.

Išlaikydama 99 % „Professional Gaming“ sudėties „Taichi“ darkart tampa patrauklesniu variantu už flagmaną, tačiau akimi permetus „Prime“ ir „Strix“ modelius iš „Asus“, kurie taip pat yra išlaikę flagmano „Zenith“ pagrindą ir kainuoja pigiau arba panašiai kiek „Taichi“, pasidaro aišku, kad konkurencija ir čia įtempta, nors AMD HEDT platformai skirtų ATX formato X399 plokščių visoje rinkoje yra vos aštuonios.

Keliaukime prie sunkiasvorių procesorių. Suvedę visus rezultatus į galutinę lentelę pabandykime išsiaiškinti kas ką. Vienos gijos užduotyse, kurias sudaro „Cinebench“, „POV-Ray“ ir skaičiuojamieji testai „Hiper Pi“ su „Wprime“ i9-7900X pasiima visas pergales ir susikrauna pakankamai solidžią, ~12 % siekiančią, vidutinę persvarą. Priešpastatyti procesorius naudojant single thread scenarijų geriausiu atveju lieka tik įdomumo ar sportinio intereso klausimu. Besiruošiantis pirkti vieną iš dviejų privalo dirbti su multithreading’ui draugiškomis programomis, kurios jautrios branduolių skaičiui. Šiuo scenarijumi i9-7900X pranašumas ištirpsta iki 1,4 %. Dvejais branduoliais daugiau turintis TR 1920X sugeba pasiekti pergalę aštuoniuose iš keturiolikos užduočių. Didžiausias pranašumas fiksuotas „Cinebench“ ir „TrueCrypt“, atitinkamai, 11,7 % ir 13,5 %. Saldi pergalė atiteko ir apdorojant vieną sudėtingiausių modeliavimo scenų „Gooseberry“. Čia TR 1920X sugaišo netoli pusantros minutės trumpiau, kai darbą atlikti prireikė beveik pusvalandžio. Antrasis rendering’o testas, „Corona“, pasibaigė procesoriams žengiant beveik koja kojon – i9-7900X įgijo vos 1 sekundės persvarą. Būtent jos ir pritrūko, kad būtų užfiksuota antroji absoliuti lygybė. Po tris kartus testuotų procesorių spartos vidurkis x264 FHD iškodavimo teste buvo visiškai identiškas, po 57,7 fps. Minimalų galutinį pranašumą „Intel“ pusei leido susikurti „Winrar“, kur TR 1920X patyrė sutriuškinimą, atsilikdamas daugiau nei 40 %. Išėmus šį testą TR 1920X išsiveržtų į priekį beveik 1,8 %. Tam nesutrukdytų likęs didžiausias deficitas (-25,9 %) „Hiper Pi“ teste skaičiuojant 1M.

Threadripper 1920X prieš Core i9-7900X
7-Zip -0,4 % (-229 MIPS)
Cinebench +11,7 % (+256 pts)
x264 FHD 0 %
Sandra 2014 FPU +1,5 % (+8.74 GIPS)
Sandra 2014 memory bandwidth +5,7 % (+3.22 GB/s)
TrueCrypt +13,5 % (+105 MB/s)
Corona Renderer -1,1 % (+1 sec)
POV-Ray (multi thread) +6,8 % (-3,9 sec)
Gooseberry Blender +4,7 % (-79 sec)
x264 HD Encode (1 run) -11,4 % (-20,1 fps)
x264 HD Encode (2 run) +9,1 % (+4,39 fps)
Winrar 5.50 -42,8 % (-9269 Kb/s)
Wprime 32M (multi thread) +8,6 % (-6,5 sec)
Hiper Pi 1M (multi thread) -25,9 % (+3,28 sec)
Bendra suma (vidurkis) -20 % (-1,4 %)
Cinebench (single core) -9,6 % (-18 pts)
POV-Ray (single thread) -14,4 % (83 sec)
Hiper Pi 1M (single thread) -18 % (+1,53 sec)
Wprime 32M (4 threads) -6,9 % (+0,59 sec)
Bendra suma (vidurkis) -48.9 % (-12,2 %)

Įvertinus beveik identiškus poreikius elektrai tampa akivaizdu, kad procesoriai yra verti vienas kito ir lemiamą apsisprendimą turėtų padaryti produkto kaina. „Intel“ HEDT platformos kaina yra mažiau kintanti. Lietuvoje „Core i9-7900X“ paprastai kainuoja ~900-950 eurų, o jai skirta „ASRock X299 Taichi XE“ pagrindinė plokštė ~320 eurų. AMD platformai skirtas analogas „X399 Taichi“ yra ~70 eurų brangesnis, tačiau „Threadripper 1920X“ procesorius pigesnis. Paprastai TR 1920X kainuoja ~780 eurų, tačiau yra pasitaikę kainų kritimo beveik iki pat 600 eurų. Tokiu atveju TR4 platforma įgauna stulbinamai aukštą spartos/kainos santykį ir tampa no brainer pasirinkimu piniginėje išsaugant ~250 eurų. Šių dienų „Skytech“ kainomis TR4 platforma vis tiek yra pigesnė ir tikrai ne mažiau patraukli daugiagijinę apkrovą norinčiam pažaboti pirkėjui.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.